Šiais laikais, kuomet į modernios asmenybės dvasinį tobulėjimą kelią bando nurodyti daugelis religijų ar panašaus pobūdžio judėjimų, žodžiai „sufijus“ ar „sufizmas“ vis dar lieka neatskleista paslaptimi gana daugeliui. Ir čia kyla klausimas: „Jeigu tokia „religija“ iš tiesų egzistuoja, tai kodėl jos adeptai nepropaguoja savo pasaulėžiūros gatvėse, dalindami lapelius, kuriuose būtų tiksliai nurodoma, kaip jie – sufijai – elgiasi pagal žmogiškumo principus.

Didinga ir tvirta sufizmo tradicija susiformavo kaip reakcija į du dalykus: pirma, į neribotą korupciją, materializmą; antra, į baisų, tironišką ir visagalį Dievą. Pirmoji pakraipa sukūrė asketišką sufizmą, antroji – meilės sufizmą. Meilės sufizmas nubrėžė liniją tarp proto ir baimės.