Astrologas Jeffrey Wolf Green, tyrinėjęs Plutono daromą poveikį žmogaus gyvenimui, priėjo išvados: šios planetos padėtis dangaus skliaute žmogaus gimimo metu parodo troškimus, kuriuos jo siela „atsineša“ į šį gyvenimą. Troškimas yra pagrindinė mūsų sielos vystymosi priežastis. Žmogus - materialus sielos nešiotojas - turi sugebėjimą įgyvendinti savo troškimus, o įgyvendinęs juos, patiria laikiną pasitenkinimo jausmą.

Maždaug per 25860 m. mūsų Saulės sistema apsisuka apie centrinę Plejadžių (Sietyno) Alkionės žvaigždę. Senovės Rytų išminčiai žinojo šį ciklą vadindami jį skirtingomis jugomis. Labiausiai nutolusiame nuo Alkionės (Šviesos) taške Žmogaus sąmonė yra "tamsoje", o artimiausiame - ji prabunda arba "nušvinta". Alkionė Rytuose yra Brahma, kūrybinės galios arba pasaulio magnetizmo būstas.

Prieš 6000 metų Persų įlankos pakrantėje egzistavo šumerų civilizacija, palikusi po savęs daugybę dantiraščiu išrašytų molinių lentelių. Sprendžiant iš iššifruotų tekstų, senovės šumerai turėjo detalią informaciją apie visatą, žvaigždes ir planetas, plačiai išmanė astronomiją, matematiką, mediciną, metalurgiją, žemės ūkį.

Bus 84. KAS? Mintimis persikelkime į tuos laikus, kai žmogus buvo labai artimas su gamta. Jis stebėjo ją, bijojo ir gerbė, jokiu būdu neturėjo šiuolaikinių garbėtroškos užmojų ją valdyti ir pavergti. Matydamas nuolatos pasikartojančius gamtos ciklus, medžių, paukščių, žvėrių ir gyvulių elgesio ritmiką, žmogus skaičiavo, kiek gyvena ąžuolas, gandras, arklys, šuo. O kiek gyvena ir kiek gali aktyviai gyventi žmogus?

Andromeda yra artimiausia spiralinė galaktika mūsų Paukščių Tako Galaktikai. Astronomai spėja, kad gimtoji Galaktika yra labai panaši į Andromedą. Abi šios galaktikos vyrauja Vietinėje galaktikų grupėje. Išsklaidyta Andromedos šviesa, tarsi blausus švytintis rūkas, iš tiesų sklinda nuo milijardų žvaigždžių, pabirusių galaktikoje.

Žmogaus tikroji, esminė, dieviška prigimtis tik laukia savo laiko, kai galės prabusti iš Kali jugos sapno, kuriame buvo nugrimzdusi. Atbusti ir pamatyti, jog esminėje žmogaus prigimtyje yra gebėjimas mylėti, o ne nekęsti; kurti, siekti santarvės, o ne karo; ieškoti tiesos, o ne melo. Ir tereikia bent kiek palankesnių sąlygų, kad ši prigimtis imtų reikštis.