Įsivaizduokime: stovi ji, stovi jis. Jie nepanašūs į gigantiškas dvasines būtybes. Jie paprasti žmonės. Įsižiūrėkime geriau ir pamatysime, kad jie pasižymi tuo, kuo pasižymi meistrai. Jie subalansuoti. Subalansuoti tiek, kad norisi būti šalia. Ar gi neteko mums sutikti to, su kuriuo paprasčiausiai norisi būti? Eiti šalia jo? Jie neteisia, vidumi jie gražūs ir klauso, ką mes kalbame. Jie kalba išmintingai. Jie iš nieko nesijuokia. Aplink juos nėra dramų. Yra spinduliavimas, kurį mes galime pajusti.

Džiaugsmas. Štai koks Šviesos Darbuotojas. Jie didūs, nors išoriškai gali atrodyti neaukšti. Jų ramybė atrodo daug didesnė, nei yra iš tikrųjų. Jie pasitiki savimi, bet nėra pasipūtę. Jie žvelgia į tave su užuojauta. Jie rūpinasi tavimi, nesvarstydami, kas tu, kaip atrodai ar iš kur esi. Jie primena meistrus? Budą, Kristų, pranašą Muchamedą? Taip ir turi būti, nes šios savybės yra planetos meistrų savybės. Mūsų DNR slypi meistriškumas, kurio reikia pasiekti. Jie intuityvūs; jie žino kada kalbėti. Jie nekalba nederamai. Žino, kada ir už ką melstis. Jie žvelgia į žmogų ir žino, ar jis sako tiesą. Jie neteisia, greičiau jie išnaudoja viską, kad eiti per gyvenimą ir niekuo neišsiskirti iš mūsų. Jų gyvenimai panašūs į mūsų.Galima paprieštarauti, kad tai sunku. Kas tie žmonės? Jie čia, šalia. Jie gali nustebinti paprastumu. Jie pagyvenę ir jauni, bet jie čia įvairiuose mokymosi ir veiklos etapuose. Jie primena besitreniruojančius ir treniruojamus karius, kad taptų dalimi armijos nešiojančius kalavijus ne mirčiai, o šventei – Kalavijų Tiltas. Tiltas – tai dalis finalinės kovos. Aišku, tai metafora. Kova, aišku, baigsis. Visi Šviesos Darbuotojai nešioja kalavijus. Jie juos laikys aukštai tol, kol pareis nugalėtojai.

Suvokime, kas telpa palaimoje: Palaiminti Žmonės, kurių tikslas – tobulėjimas, savišvieta, kurie nori daugiau žinoti apie kosmoso vibracinį lygį, kuriame jie yra. Neklauskime, kaip tai padaryti. Paprasčiausiai – darykime. Atsisėskime ir paklauskime: „Dieve, pasakyk man, ką aš turiu žinoti“. Laukime atsakymo ir judėkime pirmyn su čia esančiu kosminiu protu. Pagaliau, kaip pavadinsite, taip nepagadinsite. Reikia tik pradėti, visa kita padarys Dievas, kol mes kylame savo šventos kelionės laipteliais. Mes esame čia ir tam yra priežastis. Mumyse yra vidinis dieviškumas. Mes galime išspręsti neišsprendžiamą tarpusavio ir darbo problemas, mes galime atsikratyti dramos. Ir mes niekada daugiau nepatirsime nerimo. Mes galime tapti labai kantriais. Visa tai – mūsų. Meistriškumas – štai ko mums reikia. Mums padeda, mus laiko už rankų. Pažiūrėję į veidrodį, patvirtinkime savo tiesą: „Aš esu tas, kas aš esu“. Kiekvieną savo gyvenimo dieną pripildykime šviesa...