Ką jis pakeis Vandenio epochoje, dabar sunku pasakyti, bet visiškai aišku, kad Kosminę Žuvų epochą keičia Vandenio epocha.
Žuvų zodiako ženklą valdo mistinis Neptūnas. Tai paslaptys, intrigos, užkulisinė kova. Galbūt todėl Žuvų epochos laikotarpyje egzistavo ištisa eilė paslaptingų bendruomenių, gana sėkmingai kovojančių dėl valdžios šiame pasaulyje. Veikiami Žuvų ženklo religinis entuziazmas bei fanatizmas tapo daugelio karų priežastimi. Pranašo Muhamedo pasekėjų žygis į didžiulę Persų imperijos teritoriją. Daugkartiniai Kryžiaus žygiai tikslas, kurių primesti naują religiją, krikštijant liaudį. Šis zodiako ženklas, kurios simboliai yra gyva ir negyva žuvys, turi valdančią planetą Neptūną. Tai paslaptys, mįslės, mistika ir iliuzijos. Neptūnas (jis taip pat Poseidonas) yra ne tik Žemės vandenų valdovas, bet ir nesąmoningos gamtos, sudarančios neaprėpiamą žmogaus dvasios dalį, valdovas. Neptūnas dovanoja žmonėms tikėjimą, jis atidaro žmogui naujos realybės vartus. Kadangi jis turi dvi puses, kaip ir dvigubas žuvų zodiako ženklas, tai realybė, į kurią pasineria žmogus, pasirodo ne tik iš gerosios, bet ir iš blogosios pusės. Neptūnas dovanoja žmonėms ne tik mistinius praregėjimus, bet ir panardina žmogaus dvasią į iliuzijų jūrą: baimės, naktiniai košmarai, alkoholizmas ir narkomanija.
Platus žuvies simbolio išplitimas, jos pasirodymas ankstyvos krikščionybės tradicijose neturėtų nieko stebinti, kaip ir Kristaus sulyginimas su žuvimi. Dvi žuvys, plaukiančios į priešingas puses, ankstyvos krikščionybės religijoje buvo simbolizuojamos, kaip du priešingi paveikslai, vienas iš kurių yra gyvenimas, o kitas mirtis. Plaukianti prieš srovę Žuvis simbolizuoja Kristų ir evoliucinį jo pasekėjų kelią, žuvis plaukianti pasroviui yra Dievo priešo – Antikristo simbolis.
Senovės astrologų požiūriu perėjimo taškas iš Žuvų į Vandenio ženklą ir yra “X-laikas”. Laikas Apokalipsės ir Armagedono.
Dvi srovės, besiliejančios iš Vandenio indo, tai dvi nesuderinamos gyvo ir mirusio vandens tėkmės. Šio ženklo simbolika numato blogio ir gėrio atsiskyrimą, ir kiekvieno žmogaus paskutinį pasirinkimą į tą ar kitą pusę ir jo betarpiško dalyvavimo paskutinėje kosminėje kovoje tarp šviesos ir tamsos jėgų.
Žuvų epochai buvo būdingas moralinio-etinio supratimo maišymas, ko pasėkoje blogis klestėjo, prisidengdamas gėrio skraiste. Naujas laikas – tai laikas, kai paslaptys taps aiškios, o blogio tarnai nustos slėpti savo blogus darbus po kilniomis frazėmis. Žmonijai ateina pasirinkimo laikas tarp Antikristo ir tos Asmenybės, kuri sugebės atsilaikyti prieš tamsos kariuomenės jėgą. Tai bus Jėga Tiesos, Tikėjimo ir Išminties.
Pasibaigė amžius. Pasibaigė tūkstantmetis. Baigiasi Žuvų epocha. Laikas rinkti akmenis. Praeitas žmonijos kelias reikalauja apmąstymo ir sąskaitų suvedimo. Mes gyvename naujos kosminės epochos gimime.
