Jausmų raitelis

Kaip žirgus pakinkyk savo mintis. Tegul jos skrieja, nesuveržk jų kilpine. Pasikliauk, jog protas tave ves Tol, kol raitelis jausmų išsilaikys balne. **************************** Išreiškus baimę – gauni pavojų. Suabejojus – ištinka dviprasmybė. Pateikus smalsumą – turi atsakymą. Pasitikėjus – laimi. Pasimeldus – apkabina šviesa. Kokias mintis siunti – tokie aplanko jausmai.

Du mėnuliai

Net tada, kai užriši akis, Kai užsiuvi man burną. Kai kojas atimi, Visus garsus išjungi. Net tada, aš jaučiu tavo meilę. Labiau, negu bet kada. Nėra nei kairės, nei dešinės. Tik centras manosios širdies. Tik du mėnuliai tiltą laikantys. Tik lašas dabarties. Net kai apmiršta laikas, Kai nėra vilties. Net tada, aš jaučiu tavo meilę..

Būk mano

Būk mano baltas šešėlis, Vaivorykštės tiltas. Būk žiedas mano slėnyje Dar nenuskintas. Būk mano vieninteliu žodžiu, Ledus ištirpdančiu. Vilties paukščiu būk Prie durų laukiančių ir besiilginčių. Mano būk, išsklaidęs abejonių debesis. Miškus sunkumų su manim praėjęs. Mano būk. Kitus uždek, nesibaigiantis tikėjime.

Sielos poema

Mostais plačiais Virš spalvotų laukų Plasnoja pabudusi siela. Sugriovus iliuzijų sienas, Palikus angas abejonių, Nuo baimių dugno atsispyrus, Besvorėj būsenoj Ji sukuria poemą: Šviesa nesukuria dilemos. Jos palydovai – vienovė ir pilnatvė. Šviesa nesukuria sistemos. Jos laisvė laužo schemas. Jos meilė už visas jėgas stipresnė.